Spartus technologijų bei industrinės pramonės vystymasis XIX a. II p. diktavo naujas sąlygas miestų plėtrai Europoje. Automatizuota automobilių gamyba įgalino ne tik aukštesnio, bet ir vidurinio socialinio sluoksnio asmenis įsigyti savąjį lengvąjį automobilį. Miestai pradėjo didėti ne tik gyventojų skaičiumi, kuris pradėjo kelti vis didesnius iššūkius miestų planavimui bei nekilnojamo turto plėtrai, bet ir automobilių skaičiumi, dėl kurio augimo miestai palaipsniui pradėjo tarnauti ne žmogui, o automatizuoto metalo gabalui. Ne tik paprasti gyventojai, bet ir dauguma architektų bei inžinierių žvelgė į tai kaip į nenuvaldomą, bet tuo pačiu ir siekiamą žmonijos ir technologijos sąveikos evoliuciją. Tačiau, tam tikri visuomenininkai įžvelgė didžią problemą, kurią neša iš pirmo žvilgsnio imponuojanti technologinė sparta. Vienas iš tokių žmonių, tai austrų architektas urbanistas Camillo S itte. Studijav ę s meno istoriją, archeologiją, psichologiją, e rdvių sąveiką, anatomiją bei įžvelgęs Vienos savo gimtojo m iesto bei Austrijos ir V okietijos t uo metinės miestų planavimo politikos spragas pradėjo aktyviai veikti iškeltų problemų sprendimų paieškose. Įkvėptas savo kelionė se ypa č detali ai aprašytų Europo s senųjų miestų analizavimų bei senųjų autoritetų idėjų jis 18 89 m. išleido daug pasekėjų subūrus į vei kalą Miestų planavimas remiantis meniniais principais (angl. City Planning According to A rtistic P rinciples )). C. Sitte tvirtai tikėjo, jog miesto charakteris slypi viešose erdvėse ir jų ritmiškoje sistemoje . Miestas tai gamtos, paminklų, fasadų, tūrių bei e rtmių sandūra visų vizualinių menų visuma (G. R. Collins, C. C. Collins, 1986 )). Įžvelgęs technologinę miestų plėtros problematiką s a vo k n ygoj e jis atsigr ęž ė į Antikos, Viduram žių bei Renesanso laikus, kada klestėjo menai ir jų pojūtis miestuose. Senuosiuose miestuose vieš os funkcijos vyko atvirose miestų erdvėse : žmonės prekiavo, vyko renginiai, šventės, spektakliai, instituci nės veiklos, įstatymų skelbimai. Nors ir dauguma funkcijų ilgainiui per sikėlė ta rp keturių sienų, ir miestai neb e funkcionuoja kaip anksčiau, autorius tiki, jog tam tikrų meninių principų išryškinimas analizuojant senuosius miestus per jų menin ę prizmę gali pasitarnauti šiandieninių miestų kompozicini ame planavime. Sva rb u paminėti, j og Sitte neskatina kopijuoti to, ka s a nks č iau buvo sėkminga, bet atrasti tam tikr ų elementų sistemą, kuri suteikė galimybes tos sėkmės vystymuisi. Apmąstymam didel ę įtaką darė ir sen ųjų laikų autoritetai : Arist otelio teiginiai, jog miest uose žmonės turi ja ustis saugūs ir laimingi , V i truvijaus miestų planavimo ir gamtinių sąlygų vertinimai, Alberti miesto grožio vertinimas, kylantis iš ornamento, kurį kuria vaizdinga aikščių, vingiuotų gatvių sistema. Šiame rašto darbe bandysiu įvardinti C. Sitt e at rastus meninius principus ir įvertinti jų pritaikomumą šiandien os bei rytojaus miestuose.